Senos Delphi-sistemos su Paradox arba BDE iš pirmo žvilgsnio dažnai atrodo kaip vien tik duomenų bazės klausimas. Tačiau praktikoje prie jų būna pridėtos ataskaitos, formos, prieigos teisės, vietinės specialios lentelės ir procesai, kurie susiformavo per daugelį metų.
Perėjimas prie MariaDB ar kitos modernios duomenų bazės apsimoka tada, kai reikia vėl užtikrinti duomenų nuoseklumą, daugavartotojiškumą, diegimą ir sistemos išplečiamumą. Svarbu ne tik techninis tikslinis serveris, bet ir kontroliuojamas esamos logikos perkėlimas.
Todėl laikome lenteles, indeksus, SQL kelius, simbolių rinkinius, transakcijas ir istoriškai susiformavusius specialiuosius atvejus kaip vientisą modernizavimo paketą. Tik taip duomenų bazės keitimas tampa technine pagrindu tolesniems žingsniams, tokiems kaip REST, paslaugos ar portalai.
Ypač ilgai naudotoms programoms etapinis požiūris dažnai yra ekonomiškesnis už vienkartinį Big Bang. Būtent šių tarpinių etapų kruopštus planavimas galiausiai lemia skirtumą tarp sėkmingos migracijos ir skubotų pataisymų eksploatacijoje.